Alisos ir Džasperio kambarys

Su savo lengvu nešuliu užkopęs laiptais, Džasperis greitai įsmuko į savo ir Alisos kambarį. Koja uždaręs duris, jis šiek tiek susiraukė. Gretimame kambaryje esantys Bela su Edvardu truputį komplikavo jo planus. Gūžtelėjęs ir pasirengęs nekreipti dėmesio, vaikinas priėjo prie lovos, paguldė ant jos Alisą lyg didžiausią lobį.
- Na? - švelniai nusišypsojo savo meilei ir nutaisė klausiamą žvilgsnį lyg norėdamas įsitikinti, ar jos noras nepasikeitė. Pats vos tramdėsi žiūrėdamas į ją, taip lengvai pasiekiamą.

- kas na? - meiliai šypsosi ir prisitraukia arčiau Jasperi prie saves.

- Nieko... - murmtelėjo. Tai, kad Alisa panoro didesnio artumo, jam atsakė geriau už bet kokius žodžius. Prikandęs lūpą vaikinas užsiropštė ant lovos, perkėlė vieną koją per mylimosios kūną, taip ją apsižergdamas. Kas akimirką kaito vis labiau.
- Noriu tavęs, - sumurkė priglaudęs delną prie jos vėsaus skruosto.

- o aš noriu taves. - meiliai nusišypso ir prisitraukusi dar arčiau prie saves švelniai bučiuoja. Paskui atcitrauke ir su meilia šypsena lauke kas bus toliau.

- Mane ir gausi, - pažadėjo užsimerkdamas, kol Alisa jį bučiavo. Džasperio rankos po lengva merginos suknele lėtai nuslydo jos kojomis iki šlaunų. Vėliau vaikinas pirštais švelniai užkabino apatinių kraštelį ir timptelėjo. Nors ir nekantravo kuo greičiau juos nuvilkti, kol kas vampyras elgėsi pavyzdingai.

Nusišypsojo ir pradejo švelniai bučiuot, vis stipriau ir aistringiau. Rankos nuslydo žemiau. Ir švelniai nupleše visus drabužius nuo gan raumeningos krutines.
- Ups, atciprašau. - nekalta veideli nutaise, toliau bučiuoja jį. Rankos švelniai slysdamos įviršu ir nestipriai apsikabino, rankas sunere jam už nugaros.

- Smulkmena, brangute. Bus proga apsilankyti parduotuvėje, - pasakė išsišiepęs. Tai, kad Alisa šiek tiek sužvėrėjo, leido ir jam pačiam elgtis drąsiau. Džasperis pradėjo tempti žemyn jos apatinius, o netrukus ir visai jų nusikratė, numesdamas kažkur į kampą. Dabar vaikino rankos nuslydo aukštyn Alisos šonais iki krūtų, užčiuopdamas liemenėlę.

Dabar rankomis nuslydo į apačia ir pradeda atcekti dirža, pagaliau atcegus, taipat atcege ir kelnes. Tempe jas į apačia kiek bepasieke, o toliau švelniai su kojomis nuvilko. Paskui šeip netaip atcikrate ir jo apatiniais. Rankos vel slysdamos gryžo įviršu per jo krutine iki jo veido. Viena ranka isivele į jo plakus, o su kita apsikabino.

Džasperis urgztelėjo iš laimės, kad jam pačiam nereikėjo rūpintis savo drabužių nusikratymu. Norėdamas tuo pačiu atsilyginti ir merginai, jis tvirčiau sugriebė jos suknelę ties šonais ir ėmė kelti aukštyn, kol nuvilko per galvą. Numetęs ir ją ant grindų, vaikinas ėmėsi liemenėlės. Šiek tiek pasikamavus, prieš jį atsivėrė tobuliausias, mylimiausias kūnas. Ruošdamasis pradėti, Džasperis tvirtai suėmė plonas Alisos kojas ir pažvelgė į ją, tarsi laukdamas pritarimo.

mailiai šypsojosi ir nekantraudama lauke kol jis prades. Švelniai slydinedama savo rankom jo krutine ir nugara.

Meilią Alisos šypseną supratęs kaip sutikimą, Džasperis ilgai nedelsė. Sugriebęs jos kojas už blauzdų, jis švelniai praskyrė jas į šalis, tiek, kad galėtų patogiai įsitaisyti tarp jų. Ir tuomet, nebegalėdamas suvaldyti geidulio kuo greičiau gauti tai, jau seniai troško, Džasperis įsiskverbė į Alisos vidų. Šiek tiek šiurkščiau, nei ketino, jis pradėjo ritmingus judesius pirmyn atgal.

Pajutusi jį viduje, tyliai suaimanavo. Viena ranka vel isivele į jo plaukus, o kita susiradusi jo lupas pradejo aistringai bučiuoti. Ji taip seniai lauke to, ir pagaliau gavo. Iš malonumo, nebegali suvaldyti saves, tad bučiniai yra styprus ir geidulingi.

Net urgzdamas iš malonumo, Džasperis vis giliau skverbėsi jos vidun. Dėl geidulingų bučinių jo skleidžiami garsai virto garsiu grumėjimu krūtinėje, nes per užimtas lūpas urzgimas išsiveržti nebegalėjo. Su kiekvienu judesiu pirmyn jis smarkiau suspausdavo merginos kojas. Netgi tai jam teikė malonumą.

Kuo toliau tuo Aliciukui buvo lengviau išlieti emocijas, kiekvienas įsiskverbimas buvo vis malonesnis. Mergina nebeištvėrusi tokio nuostabaus jausmo stvėrėsi ranka į pagalvę. Tempė ją tiek, jog ta spėjo praplyšt ir pasipilti plunksnom. Iš pradžių, mergina pagalvojusi jog sugadino akimirką, atsimerkė ir apsižiūrėjusi aplink, pamatė savo ir Jasperio tobulus kūnus aplipusius plunksnomis. Aliciukas išsišiepė, nes tai jai pasirodė seksualu. Toliau skverbiantis Jasperiui į ją, pradėjo aistringai, bet šiurkščiai glamonėti jo kūną, stipriai spaudė jį prie savęs, liežuvio galiuku ji braukė vaikinui per kaklą iki skruosto. Tokio pašėlusio Aliciuko, dar turbūt nebuvo.

Merginai vis labiau atsipalaiduojant ir paleidžiant savo vidinį žvėriuką į laisvę, Džasperį užliedavo dar didesnės malonumo bangos. Aplinkui skraidančios plunksnos pasitarnavo kaip ganėtinai dailus, ir seksualus, kas be ko, pirmojo karto apipavidalinimas. Mintyse pridėdamas dar vieną pirkinį prie sąrašo, jis sumurmėjo kažką panašaus į "išdykėlė". Po dar kelių galingų įsiskverbimų Džasperis galiausiai sustojo. Neilgam, tik kol sugriebęs Alisą už liemens, ją apvertė ant pilvo. Tvirtai prilaikydamas jos klubus, vampyras įėjo į ją iš nugaros ir garsiai suurzgė.

Ateina, pabeldžia porą kartų į duris, ir sušunka "Džasperiukai! Kur tu?"

- Prakeikimas! - garsiai nusikeikė ir buvo priverstas ištraukti savo įrankį iš Alisos kūno taip ir dorai nepasitenkinęs. Užmetęs vieną antklodę ant merginos, o kita apsivyniojęs pats, jis priėjo prie durų ir jas atidarė. Jo viduje vis dar virė žvėriškas, nepasotintas geidulys.
- Esme... - sumurmėjo atsidusęs ir kažkaip suvaldęs save. Klausiamai į ją įsispoksojo, kartais vis atsigręždamas atgal, lyg nekantrautų grįžti prie pradėto "darbo".

- Ką? - Nieko nesupratusi žiūrėjo į jį.

- Mmm... Hmm... - ėmė mykti nesugalvodamas, kaip paaiškinti motinai, kam ji sutrukdė. Nemaloniai mindžikuodamas vietoje, nutraukto reikalo svarbą jis stengėsi perduoti kūno kalba, kartais nejaukiai ištardamas "mes", bet be platesnių paaiškinimų.
- Kažko norėjai? - nekaltai paklausė liovęsis bandyti pasiteisinti.

Ignoruodama Džasperio klausimą, ji lengvai stumtelėjo jį į šoną, ir įėjo į kambarį.
- O, sveika Alisiuke! - tarė pamačiusi savo dukterį.
Prisėdo ant lovos šalia jos.
- Kaip jums su Džasperiu sekasi?
Pradėjo po truputį apžiūrinėti kambarį, ir tarė:
- Džasperiuk, būk gerutis vaikutis, padaryk man kavos, kitaip į darželį nevesiu, - tarė lyg jis būtų dar visai mažas berniukas, nors giliai širdyje jis greičiausiai toks ir yra.

- Mama... - žioptelėjo ir nepasiryžęs jai sutrukdyti, pasidavė jos stūmimui. Apsigręžęs nužvelgė kambario vidų ir pasijautė dar nejaukiau. Šitoks nenusisekęs pirmasis kartas... Po jos prašymo nužvelgęs Esmę lyg ne viso proto, jis sumirksėjo.
- Mama, tavęs ieškojo Karlailas, - tarė beviltišku balsu, bandydamas išgelbėti padėtį.

- Karlailas palauks, juk su juo dar begalę metų galėsiu būt.
Pradėjo mąstyti, ką pamiršo. Ar tai buvo aukštakulniai parduotuvėje, ar dar kokia nors smulkmena..
- Tai kur mano kava? - Staiga atsiminusi paklausė. - Jeigu gali, dar ir madų žurnalą prigriebk, ačiū!

- Kąąą..? - Džasperiui net atvipo žandikaulis. Atrodo, šiandien jam nelemta susičiaupti ir visi nepaliaus jo stebinę. Vaikinas negalėjo pagalvoti, kaip mama sugeba taip šnekėti apie savo gyvenimo meilę. Pats Džasperis bet kokiomis aplinkybėmis norėtų būti tik su savo išrinktąja.
- Mama, Tu vampyrė, - priminė jai dar vieną gyvenimo tiesą ir net pasišlykštėjęs susiraukė, kai pagalvojo apie kažkokį kitokį skystį, ne kraują, tekantį į jo organizmą. Gi prašymas dėl žurnalo pasirodė jam gan lengvai išpildomas. Vyptelėjęs vaikinas pasirausė kažkokio staliuko stalčiuje tarp Alisos daiktų, kur rado daugybę senų žurnalų. Paėmęs vieną jų, įgrūdo Esmei į rankas.
- Prašau, - tarė išsiviepęs ir tikėdamasis, kad patenkinta ji išeis.

- O aš dabar su vaikais pasibūt noriu.. Jūs gi tokie dideli jau, paliksit mane vieną, ar šiaip, - pasakė, ir užsidengė rankomis veidą.
Tada ji lėtai nuleido rankas, truputį pasitaisė šukuoseną.
- Aš žinau, kad aš vampyrė. Aš vegetarė. O jeigu kažkas dar nepatinka, atnešk man kraujo, - lėtai, pažodžiui viską ištarė, kad Džasperis suprastų.
- Džiazuli! Ar tu žiūrėjai į datą? Jeigu aš į gatvę su tokiais batais išeisiu, numirsiu iš gėdos! O ir tie drabužiai.. Jie praėjusių sezonų! - ištarė šiek tiek nusivylusi juo. Tada ji išspaudė šiokią tokią šypseną, ir vylėsi, jog Džasperis nepastebės jokio nusivylimo požymio.